Gegužės 26 dieną mes, Miežiškių pagrindinės mokyklos Jaunieji miško bičiuliai ir mokytoja Vaida Sarapienė, išvykome pasižvalgyti po Krekenavos regioninio parko apylinkes. Pirmiausia aplankėme Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą. Parkas įsteigtas Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį. Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, tarsi Nevėžis. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio slėnio kraštovaizdį. Ekspozicinėse erdvėse supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Edukaciniai animuoti siužetai parodo, kaip negalima elgtis gamtoje, kokia žala padaromą gamtai neatsakingu elgesiu. Plačiau apie stumbrų gyvenimą sužinojome pažiūrėję video filmą. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai. Stiklo pertvaroje įkomponuoti parke surinkti augalai.. 
Išėję iš lankytojų centro lipome į 30 m. aukščio apžvalgos bokštą. Jo aikštelėje atsivėrė gražus Nevėžio upės slėnių kraštovaizdis, Krekenavos miestelis ir jo apylinkės. Išbandėme šalia bokšto esantį „Pojūčių taką“. Eidami šiuo taku patyrėme malonių įspūdžių ir pojūčių. Kiekvienoje stotelėje atlikome skirtingas užduotis: išbandėme vėjo stiprumą sūpuoklėse, kūrėme muzikinę melodiją, basomis kojomis išbandėme skirtingus žemės paviršius, palaipiojome lipyne, nugaras masažavome natūraliu medžiu, grožėjomės Nevėžio slėnio peizažu. Neliko nepastebėtas ir išpjautas mažas paršiukas su užrašu "numetei šiukšlę-sukriuksėk".
Didžiausią įspūdį visiems paliko apsilankymas Pašilių stumbryne. Turėjome unikalią galimybę nuo įrengtos apžvalgos s gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi. Ekskursijos vadovas supažindino su stumbrų gyvenimu, sužinojome kad suaugęs stumbras yra apie 2 m aukščio ir sveria apie vieną toną. Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos bei Tarptautinę Raudonąsias knygas. Pašilių stumbryno aptvare auginama 16 stumbrų, dar kelios dešimtys jų gyvena laisvėje. Daug informacijos apie augaliją ir gyvūniją sužinojome keliaudami pažintiniu miško taku. 
Paskutinė stotelė - Varnakalnio miške esantis pėsčiųjų mokomasis ,,Girinio takas‘‘. Čia susipažinome su informacija, pateikta penkiose stotelėse: "Dažniausiai krašto miškuose sutinkamos medžių rūšys", "Miško ardai", "Miško atkūrimas ir želdinių apsaugos priemonės", "Ugdomieji ir sanitariniai kirtimai", "Pagrindiniai miško kirtimai ir medienos apmatavimas". Namelyje-pavėsinėje matėme eksponuojamas paukščių ir miško žvėrių nuotraukas. Iš apžvalgos bokštelio grožėjomės vaizdingu Linkavos upelio skardžiu ir slėniu. Toliau paėję pamatėme upelyje pūpsantį didelį Rapolo akmenį. Suintrigavo užrašas, kad tai - tik jo ,,viršugalvis‘‘. 
Visi namo grįžome pavargę, bet laimingi.